www.bns.lt Open in urlscan Pro
2606:4700:3031::6815:769  Public Scan

Form analysis
2 forms found in the DOM

POST

<form action="" method="post" enctype="application/x-www-form-urlencoded" id="userSignIn">
  <fieldset>
    <label for="username" class="auth-label">Vartotojas</label>
    <input type="text" id="username" name="username" class="auth-input">
    <button type="submit" name="act[loginPlain]" value="Jungtis" id="login"><span>Jungtis</span></button>
  </fieldset>
  <fieldset>
    <label for="password" class="auth-label">Slaptažodis</label>
    <input type="password" id="password" name="password" class="auth-input">
  </fieldset>
</form>

LINK https://www.bns.lt/signup.html

<form action="https://www.bns.lt/signup.html" method="link"><button style="margin-bottom:15px" id="starthere"> <span>Pradėkite čia!</span> </button></form>

Text Content

BNS Plius
BNS Spaudos centras
Vartotojas Jungtis Slaptažodis
 * ENG
 * LIT
 * RUS

 
 * Naujienos
 * Prenumerata
 * Spaudos centras
 * Konferencijos
 * BNS Plius
 * BNS Foto
 * BNS Video
 * BNS Sprintas


 * Apie BNS
 * Kontaktai


 
 
 
siųsti draugui     spausdinti  

2024.03.19 04:45 |Kategorija:  Cover news
Lukas Balandis / BNS nuotr.


PREMJERĖ PATEIKS PREZIDENTUI KANDIDATĄ Į KRAŠTO APSAUGOS MINISTRUS

Vilnius, kovo 19 d. (BNS). Traukiantis krašto apsaugos ministrui Arvydui
Anušauskui, premjerė Ingrida Šimonytė antradienį oficialiai pateiks prezidentui
Gitanui Nausėdai naujo ministro kandidatūrą.

Premjerė dar neįvardija, ar tai bus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos
komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, tačiau tvirtino, jog pastarajam
politikui ir A. Anušauskui būtų logiška susikeisti pareigomis.

Prezidentas su L. Kasčiūnu žada susitikti trečiadienį.

I. Šimonytė teigia, kad A. Anušauskui praėjusią savaitę pasiūlė trauktis dėl
pernelyg mažo aktyvumo svarbiausiais pastarojo meto krašto apsaugos sistemos
klausimais, tokiais kaip šaukimo į kariuomenę reformą ar būdai padidinti gynybos
finansavimą.

Prezidentas yra sakęs, kad sprendžiant dėl naujo ministro kandidatūros jam bus
svarbu užtikrinti sklandų darbų Krašto apsaugos ministerijoje tęstinumą

L. Kasčiūnas sakė, kad jo pagrindinis uždavinys pareigose būtų diegti visuotinės
gynybos principą.

redakcija@bns.lt, +370 5 205 85 10, Lietuvos naujienų skyrius


Rodyti:  html pdf xml text rtf
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti
visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB
"BNS" sutikimo neleidžiama.

 
 


KAIP TAPTI BNS VARTOTOJU?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau
turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

Pradėkite čia!
 


NAUJIENŲ SRAUTAS

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 


PIRMADIENIS, KOVO 18

2024.03.18 21:41
Lietuvos politika 2024.03.18 21:41
Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos lyderiai abejoja dėl A.Anušausko vadovavimo
Seimo NSGK (dar papildytas) (nuotraukos)
2024.03.18 21:38
Lietuvos verslas 2024.03.18 21:38
Teismas: 15 mln. eurų iššvaistymo iš Ūkio banko byla dar nebaigta (papildytas)
2024.03.18 21:29
Lietuvos politika 2024.03.18 21:29
Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos lyderiai abejoja dėl A.Anušausko vadovavimo
Seimo NSGK (dar papildytas) (nuotraukos)
2024.03.18 20:46
Užsienio naujienos 2024.03.18 20:46
B. Netanyahu J. Bidenui teigė, kad Izraelis įsipareigojęs siekti visų karo
tikslų (dar papildytas)
2024.03.18 20:35
Lietuvos politika 2024.03.18 20:35
Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos lyderiai abejoja dėl A.Anušausko vadovavimo
Seimo NSGK (papildytas)
2024.03.18 20:28
Lietuvos politika 2024.03.18 20:28
Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos lyderiai abejoja dėl A.Anušausko vadovavimo
Seimo NSGK
2024.03.18 20:10
Užsienio naujienos 2024.03.18 20:10
B. Netanyahu J. Bidenui teigė, kad Izraelis įsipareigojęs siekti visų karo
tikslų (papildytas)
2024.03.18 19:51
Užsienio naujienos 2024.03.18 19:51
B. Netanyahu J. Bidenui teigė, kad Izraelis įsipareigojęs siekti visų karo
tikslų
2024.03.18 17:04
Lietuvos politika 2024.03.18 17:04
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
2024.03.18 15:09
Užsienio naujienos 2024.03.18 15:09
Rusijos rinkimų komisija skelbia „rekordinę“ V. Putino pergalę (atnaujintas)
2024.03.18 14:39
Užsienio naujienos 2024.03.18 14:39
„Amnesty International“ pasmerkė Rusijos bandymus naikinti Krymo tapatybę
2024.03.18 14:37
Kriminalai 2024.03.18 14:37
Vilkaviškyje išaiškinta požeminė kanapių auginimo laboratorija
2024.03.18 14:14
Kriminalai 2024.03.18 14:14
Teisėjų taryba prašo prezidento stabdyti Kauno teisėjos V. Jegorovienės
įgaliojimus
2024.03.18 14:09
Lietuvos politika 2024.03.18 14:09
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai - BNS APŽVALGA
(papildytas)
2024.03.18 13:37
Lietuvos politika 2024.03.18 13:37
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai - BNS APŽVALGA
2024.03.18 12:38
Lietuvos politika 2024.03.18 12:38
Ministerija aiškinsis, kodėl dalis gyventojų negavo įspėjamųjų pranešimų į
telefonus
2024.03.18 12:36
Lietuvos politika 2024.03.18 12:36
Pateikti keturi gynybos finansavimo modeliai, juos vertins Trišalė taryba, sako
premjerė (papildytas)
2024.03.18 11:46
Lietuvos politika 2024.03.18 11:46
Pateikti keturi gynybos finansavimo modeliai, juos vertins Trišalė taryba
2024.03.18 11:11
Užsienio naujienos 2024.03.18 11:11
Rusijos sąjungininkai sveikina V. Putiną, Vakarų šalių lyderiai rinkimus smerkia
2024.03.18 10:14
Lietuvos politika 2024.03.18 10:14
Lietuvoje tikrinama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (atnaujintas)
 
siųsti draugui     spausdinti  

2024.02.27 07:50 |Kategorija:  Cover news with delay , Komentarai
Irmantas Gelūnas/BNS nuotr.


SAULIUS JAKUČIONIS: GYNYBOS MOKESTIS: KAS TAPS LYDERIU? – KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik
nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

2024-02-27

-----------------------------

Šiandien BNS paviešino visuomenės nuomonės apklausą apie gynybos mokestį, kad
tik du iš dešimties jį mokėtų patys, o daugiau nei trečdalis žmonių iš viso
nemano, kad finansuoti krašto apsaugą reikėtų labiau.

Tai yra viso to, ką gynybos klausimais Lietuvos politikoje matome pastaruosius
kelis mėnesius, priežastis ir atspindys.

Mažai kas nori mokėti didesnius mokesčius, net jeigu jie nukreipiami teisingam
tikslui. Būtent dėl šitos priežasties sociologai apskritai nerekomenduoja
visuomenės apklausose klausti apie mokesčių didinimą. Bet norėjome įsitikinti,
kodėl politikų galvos šiuo klausimu – vis dar smėlyje.

Sausio pabaigoje politikus, verslo ir darbuotojų atstovus pasikalbėti dėl
didesnio gynybos finansavimo pakvietusi premjerė Ingrida Šimonytė atėjo be savo
pasiūlymo. Ji primygtinai atsisakė pasakyti, kad Vyriausybė siūlys didinti
mokesčius, pripažinusi, jog nenori skambių antraščių žiniasklaidoje.

Finansų ministerija, pateikusi paskaičiavimus, kiek vieno ar kito mokesčio
kėlimas leistų surinkti papildomų lėšų gynybai, dievagojasi nieko pati
nesiūlanti.

Krašto apsaugos ministerija tame pačiame susitikime tik pristatė lėšų poreikį,
bet Arvydas Anušauskas atsisako pasakyti savo nuomonę, iš kur tuos pinigus
paimti.

Užsienio reikalų ministras ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, jau
kelis mėnesius skelbiantis apie tai, kad pasiruošti galimam karui su Rusija
turime labai nedaug laiko, nesiteikia pateikti savo siūlymų. Pirmiausia ragina
politikus susitarti dėl grėsmės apimties, bet nesugeba to padaryti net su savo
partijos deleguotu krašto apsaugos ministru.

Koalicijos partneriai siūlo kariuomenei dalį pinigų sumesti panašiai, kaip
susimetame Lietuvos Raudonajam Kryžiui ar „Penktai kojai“. Kariuomenei, kuri
vystymąsi, o taigi ir finansus, prognozuoti stengiasi dešimtmečiu į priekį.
Patys nuspręskite, kaip jums tai atrodo.

Prezidentas Gitanas Nausėda dėl gynybos finansavimo laukia Vyriausybės siūlymų.
Nes lengviau yra pakritikuoti, o paskui vis tiek pasirašyti priimtą įstatymą,
nei atėjus laikui imtis realios lyderystės, praktiškai nuo kadencijos pradžios
kartojant, jog gynybos finansavimas turi augti.

Pinigų krašto apsaugai poreikis, beje, didžiulis. Kitąmet nustos galioti bankų
solidarumo įnašas ir finansavimas gynybai turėtų grįžti prie maždaug 2,5 BVP. Jų
neužteks divizijai iki 2030 metų sukurti ir vokiečių brigadai priimti –
įsipareigojimams, nuo kurių neįmanoma atsitraukti. Jiems įgyvendinti reikės apie
pusės milijardo eurų kasmet.

Ištraukti tokią sumą iš ekonomikos augimo – neįmanoma. Skolintis nuolatinėms
išlaidoms – įmanoma, bet šitaip neišvengiamą sprendimą dėl didesnių mokesčių
perkelsime ateities kartoms.

Didinti finansavimą galima pasitelkiant visų įmanomų būdų visumą, bet kad jis iš
tiesų būtų tvarus ir viešųjų paslaugų kokybė bei išmokų apimtis ir didinimo
tempas nemažėtų, mokesčių didinimas yra neišvengiamas.

Tad kas pirmas pasakys, koks turi būti sprendimas? O gal galiausiai to nepadarys
niekas?

Atidundant rinkimų sezonui politikai nenori priimti nepopuliarių sprendimų. Kai
kas bijo pralaimėti be penkių minučių laimėtus rinkimus, kai kas – sudeginti
palaikymo likučius.

Kaip piliečiui, man norisi tikėti, kad su valstybės ateitimi, išgyvenamumu
susiję klausimai netaps politinių manipuliacijų įrankiu. Bet panašu, kad tampa.

Žmonėms tai siunčia žinią, kad politikos elito piešiamų grėsmių nereikia
vertinti rimtai. Taip kartais atrodo net mums, esantiems taip arti politikos,
nors lyg suprantame, kad politinėse kovose taisyklių – mažai. O ypač, kai vyksta
treji rinkimai per metus.

Anksčiau būta kitaip.

2015-aisiais nuo siūlymo grąžinti šaukimą į kariuomenę paviešinimo iki įstatymo
priėmimo Seime praėjo 24 dienos. Palyginimui, pernai Krašto apsaugos ministerija
ketinimus reformuoti šaukimą pristatė vasarį, o pateikė Seimui – tik gruodį.
Svarstymai tęsiasi, nors daugelis tyliai supranta, jog parlamentui seniai metas
spręsti dėl didesnių šaukimo ambicijų. O jeigu ne – aiškiai įvardyti
alternatyvą, kaip Lietuvos kariuomenę užpildyti personalu.

Praėjus lygiai mėnesiui po to, kai „žalieji žmogeliukai“ 2014 metais pirmą kartą
buvo pastebėti Kryme, prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino partijas per
penkerius metus padidinti gynybos finansavimą iki 2 proc. bendrojo vidaus
produkto. Kaip tarė, taip padarė. Tuo metu krašto apsaugai buvo neskiriamas ir
vienas procentas.

Tokiu tempu Lietuva reagavo į tai, kad Rusija pirmą kartą po Antrojo pasaulinio
karo pasiglemžė kitos šalies teritoriją.

Nuo 2022 metų vasario 24-osios Rusija Ukrainoje tą daro kiekvieną dieną. Lietuva
ir vėl reagavo, bet atėjus metui politikams priimti sprendimą daugeliui metų į
priekį, kol kas likta trypčioti.

Negi per dešimt metų pripratome prie to, kad Europoje iš naujo braižomos
valstybių sienos?

-----------------------------------

Saulius Jakučionis yra naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius.

redakcija@bns.lt, +370 5 205 85 10, Lietuvos naujienų skyrius


Rodyti:  html pdf xml text rtf
 
 
 
Naujienos
Prenumerata
BNS Spaudos centras
BNS Plius
Spaudos konferencijos
BNS Foto
Apie BNS
BNS etikos kodeksas
Skaidrumas
Kontaktai
Privatumo taisyklės
Interesų deklaracijos
Karjera

© Baltic News Service.
Visos teisės saugomos.