www.sveikatosstudija.lt Open in urlscan Pro
37.156.219.92  Public Scan

URL: https://www.sveikatosstudija.lt/straipsniai/viskas-apie-koronarografija
Submission: On July 19 via api from US — Scanned from DE

Form analysis 1 forms found in the DOM

POST /prenumeratos

<form class="simple_form form-inline" style="margin: 5px 0 5px 0;" novalidate="novalidate" id="new_subscription" action="/prenumeratos" accept-charset="UTF-8" data-remote="true" method="post"><input name="utf8" type="hidden" value="✓">
  <div class="contact-form">
    <b style="color: white;">Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį: </b>
    <div class="form-group email required subscription_email"><label class="sr-only email required" for="subscription_email"><abbr title="privalomas">*</abbr> Email</label><input class="form-control string email required" placeholder="El. paštas"
        type="email" name="subscription[email]" id="subscription_email"></div>
    <input type="submit" name="commit" value="Prenumeruoti" class="btn btn-theme" data-disable-with="Prenumeruoti">
  </div>
</form>

Text Content

 * Registruotis
 * Prisijungti



 * 
 * Sveikata
    * Grožis, sveikata
 * Ligos
    * Ligos ir jų gydymas
 * Grožis
    * Veido priežiūra, makiažas
 * Mityba
    * Ekologiškas maistas
    * Maisto papildai ir vitaminai
   
    * Lieknėjimas, dietos
 * Medicinos paslaugos
    * Sveikatos įstaigos
 * Vaistai
    * Vaistai, vaistų tiekimas, vaistų gamintojai ir jų atstovybės
 * Medicinos įranga
    * Medicininė įranga, gydymo ir reabilitacijos centrų įranga,


 1. Pagrindinis
 2. Grožis, sveikata
 3. Viskas apie koronarografiją

Viskas apie koronarografiją
Atnaujinta: 2018-01-17
 * Autorius: Skonio Gidas
 * Komentarai: 0

Birutė Raitelytė

Straipsnis "Viskas apie koronarografiją" yra skirtas žmonėms, kuriems ruošiamasi
atlikti koronarografiją bei jų šeimos nariams.


KAS YRA KORONAROGRAFIJA?

Koronarografija yra specialus Jūsų širdies (vainikinių) arterijų rentgenologinis
tyrimas, leidžiantis nustatyti, ar Jūsų vainikinės arterijos yra susiaurėję ar
užsikimšę. Tai yra svarbus tyrimas, kuris yra naudojamas tuomet, kai Jūsų
gydytojas įtaria ar žino, kad jūs sergate koronarine širdies liga. Tyrimas
atliekamas vietiškai nuskausminus tą sritį, per kurią įvedamas ilgas plonas
vamzdelis (kateteris). Kateteris yra įvedamas per šlaunies (a.femoralis) ar
rankos (a.brachialis, a.radialis) arterijas. Kateteris yra stumiamas arterijomis
link širdies tol, kol pasiekia širdies vainikinių arterijų žiotis. Pasiekus jas
yra suleidžiama kontrastinė medžiaga, kuri rentgeno spindulių pagalba leidžia
pamatyti Jūsų vainikinių arterijų būklę. Suleidus kontrastinę medžiagą padaromas
vaizdo įrašas.

Kas yra koronarinė širdies liga?



Koronarinė širdies liga yra vainikinių arterijų liga. Jūsų širdis turi dvi
pagrindines vainikines arterijas: dešiniąją ir kairiąją. Kairioji vainikinė
arterija prasideda kamienu, kuris skyla į dvi šakas: priekinę nusileidžiančiąją
ir gaubiančiąją. Šios šakos aprūpina deguonimi priekinę, kairiąją, šoninę ir
užpakalinę širdies sieneles. Dešinioji vainikinė arterija aprūpina dešiniąją ir
apatinę sieneles. Jūsų vainikinės arterijos labai svarbios, nes jos aprūpina
širdies raumenį krauju prisotintu deguonimi. Kraujas, patenkantis į širdies
raumenį, yra tarytum Jūsų širdies maisto medžiagos.

Kai riebalinės nuosėdos pradeda kauptis arterijų viduje, jos tampa siauresnės ir
praleidžia mažiau kraujo pratekėti pro jas. Tuomet gali atsirasti skausmas
krūtinėje (krūtinės angina) arba išsivystyti miokardo infarktas.

Krūtinės angina paprastai atsiranda tuomet, kai širdis turi dirbti sunkiau nei
įprastai, tai yra atliekant fizinius pratimus ar veikiant emocijoms. Širdies
dalis, kurią aprūpina susiaurėjusi arterija, negali gauti pakankamai deguonies,
ir to rezultate atsiranda skausmas krūtinėje. Miokardo infarkto metu
susiaurėjusi arterija staiga visiškai užsikiša, nes susiformuoja trombas
(krešulys) susiaurėjimo vietoje. Širdies raumens dalis, kurią aprūpina ta
arterija, visai negauna deguonies ir gali ilgam laikui būti pažeista, jeigu
kraujo srovė greitai nebus atstatyta.



Norint gydyti krūtinės anginą ir stengtis užkirsti kelią miokardo infarktui, yra
naudinga žinoti, kurioje vietoje ir kiek daug yra susiaurėjusios Jūsų vainikinės
arterijos. Tuomet Jūsų gydytojas  gali parinkti tinkamiausią gydymą.


KODĖL YRA ATLIEKAMA KORONAROGRAFIJA?

Yra kelios priežastys, dėl kurių Jums galbūt reikės atlikti koronarografiją:

 * Jums gali skaudėti krūtinę, ir Jūsų gydytojas įtaria, kad tą skausmą sukelia
   susiaurėjusios vainikinės arterijos.
 * Jūs turite aiškią krūtinės anginą ir reikia įvertinti Jūsų vainikinių
   arterijų susiaurėjimo laipsnį, norint pamatyti ar Jums yra reikalinga tokia
   procedūra, kaip angioplastika arba širdies operacija, kad galima būtų
   palengvinti ligos simptomus.
 * Jums buvo įtartas ar nustatytas miokardo infarktas. Jeigu jums buvo skirtas
   gydymas, kad ištirpinti trombą, užkimšusį Jūsų vainikinę arteriją, arba Jums
   nepraeina skausmas krūtinėje, arba fizinio krūvio patikrinimo rezultatai
   nurodo, kad Jums reikia tolesnio tyrimo, Jūsų gydytojui reikės išsamios
   informacijos apie Jūsų širdį ir jos vainikines arterijas.

 


KOKIA YRA RIZIKA?

Kaip ir daugelio medicininių tyrimų, koronarografijos metu yra tam tikras
rizikos laipsnis, tačiau rimtos problemos iškyla labai retai. Daugumai pacientų
neiškyla jokių problemų ir tyrimo nauda nusveria galimą tyrimo riziką. Jūs su
savo gydytoju turėtumėte aptarti visas galimas problemas.

 


PASIRUOŠIMAS KORONAROGRAFIJAI

Tai yra įprasta procedūra:

 * Prieš Jums atvykstant į ligoninę, Jūsų gydytojas gali atlikti Jums šiuos
   tyrimus: kraujo tyrimai, elektrokardiograma (EKG), fizinio krūvio testas ir
   krūtinės ląstos rentgenograma.
 * Įprastai Jūs būsite stacionarizuotas vieną dieną prieš koronarografiją ir
   Jums reikės pasilikti dar vieną dieną po jos ar net ir ilgiau ligoninėje. Jūs
   būsite prašomas nieko nevalgyti šešias valandas prieš tyrimą.
 * Kai būsite paguldytas į ligoninę, gydytojas Jums paaiškins procedūrą, atsakys
   į visus Jums ar Jūsų šeimos nariams iškilusius klausimus. Jūsų paprašys
   pasirašyti formą, reiškiančią sutikimą procedūros atlikimui.
 * Jums nuskus plaukus toje vietoje, kurioje bus įvedamas kateteris. Jūsų
   paprašys apsivilkti ligoninės drabužiais. Daugeliui žmonių puse valandos
   prieš tyrimą yra suleidžiami raminamieji vaistai, kurie padeda
   atsipalaiduoti. Tačiau Jūs nemiegosite procedūros metu.  

 


KORONAROGRAFIJA 


Koronarografija yra atliekama specialiai tam įrengtoje patalpoje, kuri yra labai
panaši į operacinę. Jus ten nuveš vežimėliu (gulimoje padėtyje) arba kėdėje su
ratukais ir paguldys ant siauro stalo, kuris gali judėti iš vienos pusės į kitą
tyrimo metu. Jus taip pat prijungs prie aparato, kuris nuolat rodys Jūsų širdies
darbą. Gydytojas suleis vaistus vietiniam nuskausminimui į Jūsų kirkšnies sritį
arba rankos žastinę dalį (jeigu bus nuspręsta zonduoti per ranką) ir atliks
arterijos punkciją. Toje vietoje yra įvedamas kateteris į pagrindinę arteriją.
Jums negalima taikyti bendros narkozės, nes tyrimo metu reikės vykdyti gydytojo
nurodymus, dėl to Jums bus tik vietiškai nuskausminama. 
Kateteris yra įvedamas į pagrindinę kūno kraujagyslę (aortą) ir toliau, iki
vainikinių arterijų pradžios. Kateterio judėjimas į priekį yra stebimas
rentgenu. Dauguma žmonių nejaučia jokio skausmo tyrimo metu. Arterijų viduje
nėra nervų, todėl Jūs negalite jausti kateterio judėjimo arterijose.

Kuomet kateteris yra vietoje, į jį yra suleidžiamas nedidelis kiekis
kontrastinės medžiagos, kuri yra nelaidi rentgeno spinduliams. Kai kontrastinė
medžiaga suleidžiama į vainikines arterijas, yra įrašomas vainikinių arterijų
vaizdas, kuris matomas rentgeno ekrane. Tyrimui reikalingi skirtingi kateteriai,
todėl tyrimo metu jie yra keičiami per tą pačią vietą kirkšnyje arba rankoje.
Kai kuriuos žmones pykina, jie gali jausti diskomfortą krūtinės srityje tuomet,
kai yra suleidžiama kontrastinė medžiaga, bet tai trunka neilgai (10-20
sekundžių). Didesnis kontrastinės medžiagos kiekis yra suleidžiamas tuomet,
jeigu yra tiriamas širdies raumuo. Iš pradžių tai gali sukelti šilumos pojūtį
viršutinėje krūtinės dalyje, po to visame kūne. Šis jausmas trunka apie 10-15
sekundžių. Šiuolaikinės nejoninės kontrastinės medžiagos dar labiau mažina šiuos
nemalonius pojūčius.



Visas tyrimas trunka apie 30-40 minučių. Kateteris ištraukiamas ir užspaudžiama
ta vieta, į kurią buvo įvestas kateteris. Gydytojas laikys užspaudęs įdūrimo
vietą 5-10 minučių, kol sustabdys kraujavimą. Po to ant tos vietos bus uždedamas
smėlio maišelis, kurį reikės laikyti 6 valandas. Po 6 valandų galėsite nuimti
smėlio maišelį, bet dar negalėsite keltis ir lankstyti tos kojos dar kelias
valandas. Jeigu pajaustumėte, kad toje vietoje, kur buvo įvestas kateteris
kraujuoja (t.y. jausite atsiradusią šilumą, šlapumo jausmą), nedelsiant reikia
pranešti gydytojui ar slaugos personalui apie atsiradusius pojūčius. Labai
svarbu yra pranešti dėl to, kad yra pavojus netekti didelio kraujo kiekio per
gana trumpą laiką. Dėl to stenkitės kojos nelankstyti ir pirmas 6 valandas
gulėti tik ant nugaros. Po 6 valandų patartina gulėti dar ant nugaros ir
nelankstyti kojos, tačiau galite truputį pasiversti ant priešingos kūno pusės,
nei kad buvo įvestas zondas per tą pusę. Svarbu, kad nebūtų įtempti raumenys tos
kojos, per kurią buvo vedamas kateteris.

 


 KAS BUS PO TO?

Jūsų gydytojas paaiškins tyrimo rezultatus kitą dieną po tyrimo. Informacija
apie širdį ir vainikines arterijas bus panaudojama apsprendžiant tolesnį gydymą.
Žemiau pateikti paveikslėliai padės Jūsų gydytojui Jums paaiškinti gautus
rezultatus.








KORONARINĖS ŠIRDIES LIGOS GYDYMO BŪDAI

Priklausomai nuo to, kiek yra pažeistos jūsų vainikinės arterijos priklausys ir
jų gydymo būdas. Į koronarinės širdies ligos gydymą įeina mažiausiai vienas iš
žemiau išvardintų punktų:

 * Vaistai - gali sulėtinti širdies ritmą, praplėsti kraujagysles, sumažinti
   kraujo spaudimą, panaikinti atsiradusį krūtinės anginos skausmą. Tai sumažina
   širdies apkrovimą ir kai kuriais atvejais tai yra vienintelis reikalingas
   gydymas.
 * Koronarinė angioplastika - pagerina kraujo pratekėjimą širdies vainikinėmis
   arterijomis, atliekant specialų vainikinių arterijų praplėtimą
   susiaurėjusioje vietoje. Procedūra panaši į koronarografiją.
 * Širdies operacija (aortos-vainikinių arterijų jungčių operacija) - sveika
   kraujagyslės dalis paimama iš krūtinės ar kojos ir prisiuvama prie vainikinės
   arterijos už jos nesveikosios dalies. Tuomet kraujas gali apeiti
   susiaurėjimą.

 


KAIP JŪS GALITE SAU PADĖTI?

Yra svarbu suvokti, kad reikia stengtis užkirsti kelią tolesnės ligos vystymuisi
ir dėti pastangas nugalėti ligą sukeliančius "rizikos faktorius". Pradėti
sveikai gyventi yra naudinga kiekvienam, ne tik tiems, kurie žino, kad serga
koronarine širdies liga.

Meskite rūkyti. Rūkymas sumažina deguonies kiekį kraujyje bei pažeidžia ir
susilpnina arterijų sieneles. Metimas rūkyti yra vienas iš svarbiausių dalykų,
norint sumažinti Jūsų riziką susirgti koronarine širdies liga ar sumažinti jos
progresavimą. Kaip mesti rūkyti? Jei Jūs rūkote seniai ir gausiai, nepatartina
mesti staiga. Pradėkite palaipsniui, po truputį mažindami cigarečių skaičių,
atsisakydami rytinio rūkymo, rūkymo "ant tuščios", nevalgius, stenkitės kuo
mažiau traukti į plaučius, užsidekite ne iš karto, surūkykite ne visą cigaretę,
pereidami prie vis lengvesnių, kuriose nikotino ir dervų kiekis yra mažiausias
(šiuos skaičius rasite ant pakelio). Be to, verta paskaičiuoti, kaip pastovus
cigarečių pirkimas atsiliepia Jūsų šeimos biudžetui. Mesti rūkyti bus lengviau,
jei tai susiesite su kokia nors Jums svarbia data ar įvykiu, jeigu sutarsite
mesti kartu su draugu, šeimos nariu, kolega, susilažinsite. Yra įvairių rūkymo
metimo būdų, gydomųjų priemonių, specialios kramtomosios gumos, įvairaus
stiprumo ant odos klijuojamų lipdukų. Jie padeda išvengti rūkymo nutraukimo
simptomų, kompensuoja nikotino poreikį organizme. Jeigu visiškai nepajėgiate
mesti, pabandykite pereiti prie pypkės - ji kiek mažiau kenksminga, tačiau per
ilgesnį laiką gali sukelti lūpos ar liežuvio vėžį. Jeigu nesiseka, pasitarkite
su savo gydytoju. Jeigu Jūs esate senyvo amžiaus ir nepertraukiamas rūkymo
stažas didelis, staigus rūkymo nutraukimas gali pabloginti Jūsų būklę. Seniems
žmonėms pasitaiko smegenų ląstelių veiklos sutrikimų, Alzheimerio ligos
paūmėjimas. Todėl reikia pasitarti su gydytoju ir bandyti mesti labai atsargiai
ir iš lėto.

 

Vartokite mažiau riebalų. Širdžiai ir kraujagyslėms ypač žalingas per gausus
gyvulinių riebalų vartojimas. Jie gali padidinti cholesterolio kiekį kraujyje.
Didelis cholesterolio kiekis kraujyje yra pagrindinė priežastis, leidžianti
atsirasti nuosėdoms, kurios renkasi ant arterijų sienelių ir sukelia ligą.
Sveikai maitinantis Jūs galite sumažinti cholesterolio kiekį. Valgykite daugiau
daržovių, vaisių ir grūdų, daugiau žuvies, paukštienos ir liesos mėsos.
Stenkitės atsisakyti riebaus maisto.

Reguliariai mankštinkitės ir palaikykite normalų kūno svorį. Fizinių pratimų
stoka ir viršsvoris yra koronarinės ligos rizikos faktoriai. Reguliari mankšta
gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, kraujo spaudimą,
sureguliuoti kūno svorį. Jūsų gydytojas gali padėti pasirinkti Jums tinkamiausią
mankštą.



Kontroliuokite kraujo spaudimą. Aukštas kraujo spaudimas apsunkina Jūsų širdies
darbą ir pagreitina koronarinės širdies ligos procesą. Pastoviai tikrinkite savo
kraujo spaudimą. Jeigu Jūs turite aukštą kraujo spaudimą, laikykitės gydytojo
patarimų dėl maitinimosi ir mankštos bei vartokite Jums išrašytus vaistus. Kaip
taisyklingai matuoti kraujospūdį? Prieš tai Jūs turite nerūkyti, būti pailsėjęs
bent 5, o dar geriau 10-15 minučių, nevartojęs kraujospūdį veikiančių vaistų.
Matuojama sėdint, padėjus dešinę ranką ant stalo (žastas širdies aukštyje).
Kraujospūdžio matavimo aparatas susideda iš trijų dalių: manometro su padalomis,
manžetės su kriauše orui pripūsti, stetoskopo (juo išklausomi tekančio kraujo
garsai arterijoje). Aparato manžetė turi būti tinkamo pločio. Ji apvyniojama
aplink žastą (jos apatinis kraštas turi būti 1-2 cm virš alkūnės linkio) ir
užfiksuojama.

- Stetoskopo galvutė dedama alkūnės linkyje virš arterijos.

- Į manžetę pučiamas oras tol, kol arterijoje visiškai sustabdoma kraujo tėkmė
(išnyksta pulsas). Tuomet spaudimas manžetėje viršija spaudimą arterijoje.



- Toliau lėtai iš manžetės oras išleidžiamas, stebint manometro parodymus ir
klausantis stetoskopu kraujo pulsavimo garsų.

- Išgirdus pirmuosius garsus (kai arterijoje pradeda tekėti kraujas) - manometro
parodymas atitinka sistolinį spaudimą, o ties riba, kai garsai visiškai išnyksta
(kraujo srovė tampa normali) - diastolinį spaudimą. Nepatyrusiems matuotojams
gali pasitaikyti matavimo klaidų. Geriausia, kad pirmą kartą tai atliktumėte
gydytojo ar slaugytojos priežiūroje. Atsineškite savo matavimo aparatą ir
pasitikrinkite įgūdžius medikams padedant.

Yra ir visiškai automatizuotų elektroninių kraujospūdžio matuoklių. Jie naudoja
šiuolaikinius „intelektualius" manžetės pripūtimo ir kraujospūdžio matavimo
algoritmus, kurie leidžia apsieiti be stetoskopo.

Paprastai kraujospūdis šiek tiek didesnis dešinėje rankoje (skirtumas iki 10
mmHg), kairiarankiams gali būti didesnis kairėje. Matuoti reikėtų porą kartų per
dieną, visuomet toje pačioje rankoje: ryte tik pabudus (bazinis kraujospūdis) ir
vakare po darbo dienos.

Suaugusiųjų kraujospūdžio klasifikacija:



 

Sistolinis (mmHg)

Diastolinis (mmHg)

Optimalus

Normalus

Viršutinė normos riba

<120

<130

130-139

<80

<85

85-89

Hipertenzija:

I laipsnio

II laipsnio

III laipsnio

140-159

160-179

>180

90-99

100-109

>110



Neženklų kraujospūdžio padidėjimą galima pradėti mažinti be vaistų:

 * - Mažinant kūno masę,
 * - Metus rūkyti,
 * - Reguliariai mankštinantis,
 * - Sumažinus druskos ir sočiųjų (gyvulinės kilmės) riebalų kiekį maiste,
 * - Mėsos patiekalus keičiant žuvimi;
 * - Valgant daug žalių daržovių, vaisių, ypač turtingų kalio;
 * - Atsisakant alkoholio ar jį maksimaliai apribojant;
 * - Išmokus atsipalaiduoti, pailsėti, nepulti į paniką stresinėse situacijose.

Kai kraujospūdis aukštas, būtinai paskiriami vaistai.



 * Susijusios kategorijos:
 * Masažas, masažo salonai ir kursai
 * Plastinė chirurgija
 * Šukuosenos, kirpimas, plaukų priežiūra, salonai ir kirpyklos
 * Nagų priežiūra, manikiūro salonai
 * Ginekologinės ligos, vaisingumo klinikos, ginekologija ir akušerija
 * Odos ligos, odos priežiūra, dermatologijos specialistai
 * Smegenų, nervų sistemos, psichinės ligos, psichiatrai ir psichologai

Komentarai (0)

Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti


VISI STRAIPSNIAI

6 PRIEŽASTYS SKUBĖTI PAS GINEKOLOGĄ

Jeigu jūs skundžiatės negalavimai lytinių organų srityje negalavimais -
privalote apsilankyti pas ginekologą!

AFRODIZIAKAI - AISTRINGAI NAKČIAI

Kokie maisto produktai turi lytinį portaukį ir aktyvumą skatinančių medžiagų?

AKIŲ TINIMAS

Kaip išvengti akių tinimo, kodėl tinsta akys, kaip elgtis jei tinsta akys.

ALERGIJA MAISTUI

Alergijos rūšys, alergijos simptomai, kaip elgtis pajutus alergijos simptomus.

ALERGINIS RINITAS

Alerginio rinito priežastys, šienligė, alergija žiedadulkėms, alerginio rinito-
šienligės gydymas

ALKIO JAUSMAS

Kas yra alkio jausmas, kaip atsiranda alkio jausmas, kaip nepersivalgyti.

AMIOTROFINĖ LATERALINĖ SKLEROZĖ (ALS)

Kas yra amiotrofinė lateralinė sklerozė, jos simptomai ir gydymas

ANTSVORIO METIMO TAISYKLĖS

Kaip kovoti su antsvorių, problemų anaalizavimas norint numesti antsvorį.

ARBATOS NUO PERŠALIMŲ

Greitai paruošiamos arbatos, veiksmingos arbatos, kitų šalių gėrimai nuo
peršalimo.

BASEINE PLATINAMOS LIGOS

Baseino žala žmogui, infekcinių ligų paplitimas baseine, ligų gydymo būdai,
alergijos gydymo būdai

 * 1
 * 2
 * 3
 * …
 * ›
 * »


PASIRINKITE KATEGORIJĄ

 * DANTŲ IR DANTENŲ LIGOS, ODONTOLOGIJA: PASLAUGOS, ĮRANGA, MEDŽIAGOS

 * EKOLOGIŠKI PRODUKTAI

 * GROŽIO SALONAI, SOLIARIUMAI; JŲ ĮRANGA

 * HOLISTINĖ TERAPIJA, SVEIKA GYVENSENA, NATŪRALI MEDICINA, VAISTAŽOLĖS

 * KOSMETIKA IR PARFUMERIJA

 * LIEKNĖJIMAS, DIETOS

 * LIGOS IR JŲ GYDYMAS

 * MAISTO PAPILDAI IR VITAMINAI

 * MEDICINOS CENTRAI, SANATORIJOS, MASAŽAI

 * OPTIKOS, AKIŲ KLINIKOS

 * 1
 * 2
 * ›
 * »

LIAUDIŠKOS PRIEMONĖS NUO PODAGROS

Vaistažolės nuo podagros, mityba sergant podagra

MITYBA SERGANT CUKRINIU DIABETU

Sveika ir subalansuota mityba yra svarbi sergant cukriniu diabetu arba kitaip
vadinama cukralige. Ką turėtumėte žinoti apie mityba sergant cukriniu diabetu.

KMI SKAIČIUOKLĖ

Kas yra KMI, KMI skaičiavimas, kokios galimos ligų rizikos



CUKRINIS DIABETAS

Cukrinio diabeto simptomai, priežastys ir gydymas. Ką turėtumėte žinoti sergant
cukriniu diabetu ir kaip mityba ir fizinis aktyvumas įtakoja 2 tipo cukrinį
diabetą.

PODAGROS GYDYMAS

Podagros simptomai ir gydymas. Kokius vaistus naudoti sergant podagra? Kokią
mitybą rinktis sergant podagra? Kokias prevencines priemones taikyti sergant
podagra?

KAIP IŠSIRINKTI ŽUVŲ TAUKUS?

Apie tai, kaip išsirinkti kokybiškus žuvų taukus, kodėl kartais būtina juos
vartoti - visi atsakymai į šiuos klausimus šiame straipsnyje.



KALORIJŲ LENTELĖ

Kas yra Kalorijos? Mėsos, pieno, žuvies, daržovių, vaisių ir uogų, saldumynų
kalorijų lentelės.

KASDIENINĖ VEIDO ODOS PRIEŽIŪRA

Kaip reika prižiūrėti veido odą, kad ji būtų visados idealios būklės, į ką
reikia atsižvelgti renkantis kosmetiką, bei kokie ritualai privalo būti
kiekvieną dieną veido odos priežiūroje? Atsakymus į šiuos, ir į kitus klausimus
apie veido odos priežiūrą, rasite šitame straipsnyje.

KOJŲ SĄNARIŲ SKAUSMAS

Kojų sąnarių skausmas – traumos ar ligos požymis. Dažniausiai žmonės kreipiasi
pas gydytojus dėl skausmo kelių sąnariuose, rečiau dubens ir pėdos sąnariuose.

KAIP PRIŽIŪRĖTI VEIDO ODĄ

Kaip teisingai rūpintis veido oda, kokias priemones naudoti, kokios gali būti
papildomos veido odos priežiūros

 * 1
 * 2
 * 3
 * …
 * ›
 * »

Vietovė

INBEAUTY.LT. - GROŽIO PRIEMONIŲ INTERNETINĖ PARDUOTUVĖ

INBEAUTY.LT - išskirtinio dizaino grožio priemonių internetinė parduotuvė. Mūsų
prioritetas - suteikti aukščiausią aptarnavimo kokybę jums!

MASAŽO NAMAI, UAB

Masažas, kineziterapija, gydomosios ir grožio procedūros

SYNLAB LIETUVA, UAB

Infekcinių, onkologinių, genetinių ligų, nevaisingumo, alergijos, patogeninių
mikroorganizmų tyrimai

NEOVITAL, UAB

Natūrali produkcija, biologiškai aktyvios medžiagos, imunoreguliatoriai
 * 1
 * 2
 * 3
 * …
 * ›
 * »

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį:
* Email
sveikatosstudija.lt | Visos teisės saugomos.
 * Apie
 * Reklama
 * Taisyklės