www.bns.lt Open in urlscan Pro
2606:4700:3037::ac43:9b76  Public Scan

Form analysis
2 forms found in the DOM

POST

<form action="" method="post" enctype="application/x-www-form-urlencoded" id="userSignIn">
  <fieldset>
    <label for="username" class="auth-label">Vartotojas</label>
    <input type="text" id="username" name="username" class="auth-input">
    <button type="submit" name="act[loginPlain]" value="Jungtis" id="login"><span>Jungtis</span></button>
  </fieldset>
  <fieldset>
    <label for="password" class="auth-label">Slaptažodis</label>
    <input type="password" id="password" name="password" class="auth-input">
  </fieldset>
</form>

LINK https://www.bns.lt/signup.html

<form action="https://www.bns.lt/signup.html" method="link"><button style="margin-bottom:15px" id="starthere"> <span>Pradėkite čia!</span> </button></form>

Text Content

BNS Plius
BNS Spaudos centras
Vartotojas Jungtis Slaptažodis
 * ENG
 * LIT
 * RUS

 
 * Naujienos
 * Prenumerata
 * Spaudos centras
 * Konferencijos
 * BNS Plius
 * BNS Foto
 * BNS Video
 * BNS Sprintas


 * Apie BNS
 * Kontaktai


 
 
 
siųsti draugui     spausdinti  

2023.05.30 18:05 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.


„GRIGEO KLAIPĖDA“ BYLOJE LIUDIJĘS ILGAMETIS VADOVAS PATVIRTINO ŽINOJĘS APIE
MARIŲ TARŠĄ

Vilnius, gegužės 30 d. (BNS).  „Grigeo Klaipėda“ byloje antradienį liudijęs
ilgametis bendrovės vadovas Vidas Beržonskis, patvirtino žinojęs apie
išleidžiamą nevalytą vandenį į Kuršių marias, pranešė Šiaulių apygardos
teismas. 

Pirmuoju liudytoju byloje tapęs V. Beržonskis patvirtino, kad būdamas bendrovės
vadovu suvokė, jog į aplinką išleidžiamas gamyboje panaudotas vanduo gamtai daro
žalą, tačiau pareigų nepaliko, nes vengė konfrontacijos su aukštesne vadovybe ir
nenorėjo prarasti darbo.

Pasak teismo, jis teigė negalįs atsakyti į klausimą, dėl kokių priežasčių vis
dėl to buvo atleistas iš užimamų pareigų. V. Beržonskio teigimu, tai įvykę šalių
susitarimu. Artimiausiame posėdyje jį numatoma apklausti toliau.        

Ikiteisminio tyrimo metu V. Beržonskis buvo atleistas nuo baudžiamosios
atsakomybės. Jis teismui papasakojo, kad minėtoje bendrovėje generalinio
direktoriaus pareigas pradėjo eiti nuo 2013 metų birželio, iš jų buvo atleistas
2019 metų gegužę.

Vyras patvirtino, kad apie esamas problemas dėl gamybai panaudotų nuotekų
išleidimo į aplinką sužinojo iš bendrovėje dirbančių asmenų. Jis teigė apie tai
daug kartų kalbėjęs su valdybos pirmininku, dabar kaltinamuoju Gintautu
Pangoniu, tačiau, V. Beržonskio teigimu, tuo metu nuotekų valymo ir jų išleidimo
į aplinką problemos sprendimas būdavo vis nukeliamas tolimesniam laikui.   

Vadina politizuota byla

Anksčiau įvykusiuose teismo posėdžiuose bendrovės AB „Grigeo Klaipėda“ atstovas
Linas Sesickas teigė, kad byloje egzistuoja esminiai prieštaravimai tarp
prokuratūros, Aplinkos apsaugos departamento (AAD), Aplinkos apsaugos agentūros
(AAA) sprendimų bei veiksmų, nustatant, ar su bendrovės biologiškai nepilnai
išvalytomis nuotekomis patekę teršalai padarė Kuršių marių vandens telkinio
būklei didelę žalą.

Bendrovės atstovo advokato žodžiais, byla yra politizuota, todėl esanti didelė
grėsmė, kad vykstantis procesas nebus objektyvus ir teisingas.

Anot jo, politikai viešoje erdvėje dėl bylos teikė savo komentarus, darydami
neigiamą poveikį ikiteisminio tyrimo institucijoms, bylą nagrinėjančiam bei
nagrinėsiantiems teismams ir viešojo administravimo institucijoms.

Paaiškinimuose bendrovės atstovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad bendrovė nevykdė
ir nevykdo viešųjų funkcijų, todėl bendrovės buvę ar esantys darbuotojai negali
būti prilyginti valstybės tarnautojams ir jiems negali būti inkriminuojama
nusikalstama veika – piktnaudžiavimas.

Bendrovės atstovo teigimu, prokuratūra visiškai nepagrįstai inkriminuoja, kad
bendrovė ir fiziniai asmenys nusikalstamas veikas esą vykdė veikdami organizuota
grupe. Anot jo, neaišku, kaip buvo sukurta ir veikė organizuota grupė, kas
paskirstydavo vaidmenis, kaip veikė kontrolės mechanizmus, kas ir kada priėmė
sprendimus, už kokį konkretų laikotarpį kaltinamieji yra atsakingi, kokius
konkrečius veiksmus jie atliko, kuo šie veiksmai pasireiškė objektyvioje
tikrovėje ir kokius konkrečius padarinius sukėlė.  

Dar ankstesnėje  savo kalboje bendrovės atstovas advokatas pabrėžė, kad žalą
Kuršių marioms daro ir kitų subjektų, tarp jų – ir užsienio, vykdoma veikla. 

Aplinkosaugininkai plano netvirtino

Anksčiau Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) buvo pateiktas bendrovės „Grigeo
Klaipėda“ galimos taikos sutarties su valstybe dėl žalos atlyginimo ir aplinkos
atkūrimo priemonių planas. Įmonė žadėjo dėl Kuršių marių taršos jai
aplinkosaugininkų priskaičiuotą 48 mln. eurų žalą gamtai kompensuoti išvalydama
teršalus mariose bei modernizuodama miesto nuotekų valymo įrenginius. Tačiau šio
plano AAD nepatvirtino. 

Byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais
bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti akcinei bendrovei „Grigeo
Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų.

Visuomenėje didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje
kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, kaltinamaisiais pripažinti
„Grigeo“ grupės akcininkas ir valdybos pirmininkas G. Pangonis, dabartinis
Klaipėdos įmonės vadovas Tomas Eikinas, trys ankstesni šios įmonės vadovai bei
kiti asmenys. 

Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų,
apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi
dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys.

Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, jis
pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.

redakcija@bns.lt, Lietuvos naujienų skyrius


Rodyti:  html pdf xml text rtf
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti
visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB
"BNS" sutikimo neleidžiama.

 


KAIP TAPTI BNS VARTOTOJU?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau
turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

Pradėkite čia!
 


NAUJIENŲ SRAUTAS

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 


ANTRADIENIS, GEGUŽĖS 30

2023.05.30 20:11
Užsienio naujienos 2023.05.30 20:11
J. Stoltenbergas: sprendimas dėl Švedijos narystės NATO galimas ir iki viršūnių
susitikimo (atnaujintas)
2023.05.30 18:31
Užsienio naujienos 2023.05.30 18:31
J. Stoltenbergas visiškai įsitikinęs, kad Švedija įstos į NATO
2023.05.30 18:05
Lietuvos politika 2023.05.30 18:05
„Grigeo Klaipėda“ byloje liudijęs ilgametis vadovas patvirtino žinojęs apie
marių taršą
2023.05.30 17:15
Užsienio naujienos 2023.05.30 17:15
Rusija teigia okupuotose Ukrainos teritorijose išdavusi 1,5 mln. pasų
2023.05.30 16:44
Užsienio naujienos 2023.05.30 16:44
O. Scholzas smerkia Rusijos smūgius civiliniams taikiniams Ukrainoje
2023.05.30 16:14
Lietuvos politika 2023.05.30 16:14
Lietuva ir Lenkija papildomai pirks oro gynybos raketų GROM už 20 mln. eurų –
KAM
2023.05.30 16:08
Užsienio naujienos 2023.05.30 16:08
Rusijos teismas atmetė suimtos teatro režisierės prašymą ją paleisti
2023.05.30 16:07
Lietuvos verslas 2023.05.30 16:07
Pirmajame vėjo parko Baltijos jūroje konkurse – du dalyviai (dar papildytas)
2023.05.30 15:38
Lietuvos verslas 2023.05.30 15:38
„Novaturo“ vadovas: pirmojo ketvirčio pelningumas – vienas geriausių per 6 metus
(papildytas)
2023.05.30 15:37
Lietuvos politika 2023.05.30 15:37
„Tušti narvai“: prieš užmigdant kailiniai žvėreliai kankinami (dar papildytas)
(nuotraukos)
2023.05.30 15:21
Užsienio naujienos 2023.05.30 15:21
ES ir JAV reiškia susirūpinimą dėl lenkų komisijos, tirsiančios Rusijos įtaką
(papildytas)
2023.05.30 15:18
Užsienio naujienos 2023.05.30 15:18
Prie įvažiavimo į Vakarų Kranto nausėdiją nušautas izraelietis
2023.05.30 15:13
Lietuvos politika 2023.05.30 15:13
„Tušti narvai“: prieš užmigdant kailiniai žvėreliai kankinami (dar papildytas)
(nuotraukos)
2023.05.30 15:02
Lietuvos politika 2023.05.30 15:02
Prie Vokietijos susivienijimo prisidėjo lietuvių laisvės troškimas – F. W.
Steinmeieris
2023.05.30 14:59
Lietuvos verslas 2023.05.30 14:59
„Novaturo“ vadovas: pirmojo ketvirčio pelningumas – vienas geriausių per 6 metus
(atnaujintas)
2023.05.30 14:19
Kriminalai 2023.05.30 14:19
STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl išmokų Kauno miesto taryboje (patikslintas)
2023.05.30 14:07
Užsienio naujienos 2023.05.30 14:07
Izraelyje mirė žydų ultraortodoksų dvasinis lyderis
2023.05.30 13:48
Įvairenybės, kultūra 2023.05.30 13:48
Spalį Lietuvos zoologijos sodas atsidarys su naujais gyvūnais, apžvalgos bokštu
2023.05.30 13:43
Kriminalai 2023.05.30 13:43
STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl išmokų Kauno miesto taryboje
2023.05.30 13:33
Lietuvos politika 2023.05.30 13:33
„Tušti narvai“: prieš užmigdant kailiniai žvėreliai kankinami (papildytas)
(nuotraukos)
 
siųsti draugui     spausdinti  

2023.05.25 12:00 |Kategorija:  Komentarai


LUCASAS: VAKARAMS DVEJOJANT, KARO KAINA NEPALIAUJAMAI AUGA - KOMENTARAS


KOMENTARAS

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik
nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

EDWARD LUCAS

2023-05-25



Dabar mažai kas prisimena Viktorą Geraščenką. Sovietinio ekonomikos planavimo
laikais išsilavinimą įgijęs Rusijos centrinio banko po 1991 metų vadovas apie
tikruosius pinigus mokėsi lėtai. Tai buvo brangiausias ekonomikos mokymasis
istorijoje, ir už jį susitraukus santaupoms sumokėjo rusai.

Šiuo metu vyksta kitas – praktinės geopolitikos – kursas. Vienas iš modulių
skirtas laikui. Ar turėtumėte tiekti ginklus apgultai sąjungininkei anksčiau, ar
vėliau? Kitame modulyje kalbama apie rizikos valdymą. Jūsų priešininkė yra
branduolinė supervalstybė: kiek protinga ją provokuoti?

Studentai yra tarptautiniai, ir jų požiūris skiriasi. Tie, kurie neseniai patyrė
užsienio okupaciją ir didžiųjų šalių imperializmą, mano, kad mažiausiai
rizikinga būtų gausiai ir greitai tiekti ginklus. Dalyviai iš didesnių,
turtingesnių ir saugesnių šalių dažniausiai labiau nerimauja dėl eskalacijos.

Tokie skirtumai būtų priimtini klasėje. Tačiau tai yra realus gyvenimas.
Studentai yra sprendimus priimantys asmenys NATO šalyse. O sąskaitą už jų
studijas krauju ir ašaromis apmoka Ukrainos žmonės.

Būtent šiame kontekste reikėtų vertinti J. Bideno administracijos sprendimą
leisti sąjungininkams tiekti Ukrainai karinius lėktuvus F-16. Dar prieš kelis
mėnesius Baltųjų rūmų pareigūnai – ir pats prezidentas – kategoriškai atmetė
tokią galimybę kaip pernelyg rizikingą. Nuo to laiko mažai kas pasikeitė,
išskyrus politiką. JAV pareigūnai gal ir nenorėtų to pripažinti, bet dabar jie
supranta, kad jų ankstesnės abejonės buvo klaidingos. Ukraina turi realią
galimybę laimėti, todėl pagalba nėra bergždžia. Kaip tik tokie yra Rusijos
branduoliniai blevyzgojimai. O Kinijos vadovybė neketina atsakyti tiekdama
Kremliui iš esmės padėtį keičiančią pagalbą. Kitoms šalims tai pavyko pastebėti
jau prieš mėnesių mėnesius. Baltieji rūmai tai ima suprasti tik dabar.

Ukrainiečiai nesiskųs, kaip nesiskundė dėl vėlavimo tiekti tankus, oro gynybos
sistemas ar šaudmenis. Geriau vėliau nei niekada. Bet dar geriau nevėluoti
visai. Kovų užgrūdinti Ukrainos naikintuvų pilotai gali stulbinamai greitai
išmokti valdyti F-16 – per kelis mėnesius, o ne per porą metų. Jei NATO
sąjungininkai lėktuvus suteiks artimiausiomis dienomis, tai reiškia, kad jie
gali būti naudojami jau spalio mėnesį. Tačiau tai bus per vėlu, kad būsimas
puolimas įgautų galbūt lemiamą pranašumą. Per vėlu išgelbėti Bachmutą. Per vėlu
išgelbėti civilinės infrastruktūros objektus, kuriems Rusija smogė pastaraisiais
mėnesiais. Per vėlu išgelbėti ukrainiečių pilotų, kurie buvo numušti skraidydami
pasenusiais orlaiviais, gyvybes.

Jei Baltieji rūmai prieš pusmetį, o dar geriau – anksčiau, būtų buvę
ryžtingesni, Ukraina dabar turėtų bauginamą karinį pranašumą. Tai ne tik būtų
pakeitę žemėlapį. Tai būtų išgelbėję gyvybes.

Vėlavimas tiekti ginklus taip pat gali sukurti problemų, kurių kaip tik siekiama
išvengti. Jei NATO šalys prieš pusantrų metų būtų suteikusios Ukrainai bent
dalelę tos karinės, ekonominės ir kitokios paramos, kurią jos teikia dabar,
didelio masto karo veiksmų protrūkis 2022 metų vasarį būtų buvęs daug mažiau
tikėtinas, o jo kaina – daug mažesnė.

Semestras dar nesibaigė. Paskutinis modulis – apie pergalės teorijas. Ar pakanka
Ukrainai laimėti karinį pranašumą ir užsitikrinti garbingą teritorinį susitarimą
derybose, neišvengiamai vyksiančiose vėliau? O gal būsimai taikai ir saugumui
gyvybiškai svarbu, kad Rusija pralaimėtų labai aiškiai, net žeminamai?
Studentai, kaip ir anksčiau, aktyviai diskutuos šiuo klausimu. O ukrainiečiai
kantriai ir dėkingai apmokės sąskaitą. Jie neturi pasirinkimo. Istorikai gali
būti mažiau atlaidūs.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.


Rodyti:  html pdf xml text rtf
 
 
 
Naujienos
Prenumerata
BNS Spaudos centras
BNS Plius
Spaudos konferencijos
BNS Foto
Apie BNS
BNS etikos kodeksas
Skaidrumas
Kontaktai
Privatumo taisyklės
Interesų deklaracijos
Karjera

© Baltic News Service.
Visos teisės saugomos.